Prievoliu teise

PRIEVOLĖS SĄVOKA:

Remdamiesi Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu prievolę mes apibrė iame kaip teisinį santykį,kurio viena shalis (skolininkas) privalo atlikti kitos shalies (kreditoriui) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo,o kreditorius turi teisę reikalauti ish skolininko,kad shis įvykdytų savo pareigą.

Lietuvoje sąvoka "prievolė" yra vartojama ne vienintėle prasme:kaip teisinis santykis,kaip dokumentas kuriame ishreikshta skolininko pareiga ir pan.Tačiau kalbėdami apie juridinę prievolės prigimtį turėtumėm pasakyti, jog tai yra civilinių teisinių santykių rūshis.Ish to sprend iant,mes suprantame, kad ji gali atsirasti tiktai tarp tokių asmenų,kurie pagal galiojančius LR įstatymus yra pripa įstami teisės subjektais.

Prievolinių teisinių santykių shalys - teisės subjektai ish esmės niekuo nesiskiria nuo kitų civilinių teisinių santykių shalių,bet be abejo prievolinio teisinio santykio shalimis būnantis teisės subjektai turi atitikti tam tikrus reikalavimus:

♦ Prievolines subjektines teises ir pareigas Lietuvoje gali turėti piliečiai, fiziniai asmenys,valstybė ir juridiniai asmenys,tokie kaip ūkinės veiklos subjektai,ūkinės bendrijos,įvairios visuomeninės,politinės,labdaros organizacijos ir kt.

Mozilla Lietuvoje

Lietuvių: Igariai – kaimas Skuodo rajone. Aš, ...

Lietuvių: Autoriaus nuotrauka, 2005.08.28. Glūko...

Juridiniais asmenimis taip pat yra laikomi visuomeniniai susivienijimai,kuriems įstatymų leidėjas pripa įsta juridinio asmens statusą.

Įvairiuose teisės norminiuose aktuose teisės subjektai yra apibūdinami sąvokomis piliečiai,fiziniai asmenys.Tačiau tokių sąvokų mes negalime sutapatinti.Galime drąsiai teigti,jog kiekvienas pilietis yra asmuo,tačiau ne kiekvienas fizinis asmuo yra pilietis.Jų teisinis statusas nėra vienodas,nes pvz.: apatridai,u sienio piliečiai neturi tokių pilietinių teisių ir pareigų kaip piliečiai. Galima pabrė ti ir tai,kad jie negali būti teisės subjektais tam tikro turto at vilgiu.Kaip pavyzdį galiu pateikti LR Konstitucijos 47 str. - " emė, vidaus vandenys,mishkai,parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik LR pilie- čiams ir valstybei". Shis straipsnis reishkia,jog joks fizinis asmuo neturėdamas LR pilietybės negali nuosavybės teise įsigyti shiame straipsnyje minimų objektų.

♦Tam,kad teisės subjektas (ishskyrus valstybę) galėtų būti prievolinio teisinio santykio shalimi,būtinai privalo turėti civilinį teisnumą ir veiksnumą.Shiuo atveju teisės subjekto teisnumas suprantamas kaip galėjimas turėti civilines teises bei pareigas.Remiantis LR CK 2.4 str.,fizinių asmenų teisnumo turinį sudaro tai,jog fiziniai asmenys vadovaujantis įstatymais gali turėti turtą, kaip privačios nuosavybės objektą,teisę verstis ūkine,komercine veikla,steigti įmones ir kitokius juridinius asmenis,paveldėti turtą ir palikti jį testamentu,pasirinkti veiklos rūshį ir gyvenamąją vietą,turėti ishradimo,pramo- ninio pavyzd io autoriaus teises,taip pat turėti kitokias turtines ir civilinės teisės saugomas asmenines neturtines teises.

Civilinis veiksnumas yra suvokiamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teisės ir sukurti sau civilines pareigas,kurios atsiranda pasiekus pilnametystę (taip yra ir ishimčių).

Kalbant plačiau apie juridinių asmenų teisnumą,svarbu būtų paminėti, kad jų teisnumas yra apibrė tas jų įstatais ar nuostatomis ir jie turi civilinį teisnumą remiantis nustatytais jo veiklos tikslais.Čia ishryshkėja didelis skirtumas tarp fizinių ir juridinių asmenų veiklos laisvės,mat skirtingai nuo fizinio asmens,juridinis asmuo gali u siimti tik ta veikla,kuri numatyta jo įstatuose ar nuostatose.

Tik remiantis shiais dviem reikalavimais,juos įvykdę,teisės subjektai gali būti prievolinio teisinio santykio shalimis.Jei nors vieno ish shių reikalavimų nesilaikant yra sudaromi sandoriai,jie gali būti pripa įstami negaliojančiais.

PRIEVOLĖS ShALYS:

kreditorius ir skolininkas.Kreditoriumi mes laikome tokį asmenį,kuris prievolėje turi subjektinę teisę reikalauti,kad skolininkas jo naudai atliktų tam tikrus veiksmus arba susilaikytų nuo jų atlikimo.Skolininku vadinamas asmuo,kuris prievolėje turi subjektinę pareigą,pagal kreditoriaus reikalavimą privalo atlikti jo naudai tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų.

Galbūt,kad skland iau atskleisti santykį tarp prievolės shalių reikėtų shiek tiek plačiau pashnekėti apie prievolės dalyką,turinį ir formą.

Prievolės dalyką sudaro tai,dėl ko tarp teisės subjektų susidaro prievoliniai santykiai.LR CK 6.3 str. trijuose punktuose ishdėsto galimus prievolės dalykus:

1. Prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai,kurių nedraud ia įstatymai ir kurie neprieshtarauja vieshajai tvarkai ir gerai moralei.

2. Prievolės dalyku taip pat gali būti bet koks turtas,taip pat ir tas,kuris bus sukurtas ateityje,apibūdintas pagal rūshį ar kiekį arba kurį galima apibūdinti pagal kitus kriterijus.

3. Prievolės dalykas gali turėti piniginę ar nepiniginę ishraishką,tačiau jis turi atitikti prievolės dalykui keliamus reikalavimus.

Kalbant apie prievolės dalyką reikėtų akcentuoti ir tai,jog prievolės dalykas ne visuomet vienodai yra apibrė tas kreditoriaus reikalavimo teisės at vilgiu ir priklausomai nuo prievolės dalyko apibrė tumo,kreditoriaus reikalavimo teisės at vilgiu prievolės skirstomos į tokias rūshis:

Individualinė;

Alternatyvinė;

Fakultatyvinė;

Daloma;

Nedaloma;

Savaime suprantama,kad tai nėra vienintelis kriterijus kuriuo remiantis prievolės skirstomos į rūshis.

Prievolės turinį sudaro kreditoriaus ir skolininko veiksmai įgyvendi-nant savo teises ir pareigas,kurios ir atsiranda ish prievolės.Pagal shalių subjektinių teisių ir pareigų įgyvendinimą prievolės būtų galima suskirstyti į dvi grupes:

1. Su paprasta turinio struktūra - prievolinio santykio struktūrą sudaro vienos shalies kreditoriaus subjektinė teisė,o kitos shalies - subjektinė pareiga.Shiame prievoliniame santykyje vienos shalies teisė atitinka kitos shalies pareigą.

2. Su sudėtinga turinio struktūra - turinio struktūrą sudaro kiekvienos shalies subjektinė teisė ir pareiga,kurios tarpusavyje yra glaud iai susijusios ir net gi sąlygojančios viena kitą.

Pagal anksčiau jau minėtąjį kriterijų prievolės gali būti teigiamo ir

neigiamo turinio.Skirtumas yra tas,kad pirmuoju atveju skolininkas gali įvykdyti savo subjektinę pareigą tiktai atlikdamas pozityvius veiksmus,o antruoju - tiktai susilaikydamas nuo tam tikrų veiksmų atlikimo.

Kreditoriaus subjektinė teisė reikalauti,kad skolininkas jo naudai atliktų tam tikrus veiksmus arba susilaikytų nuo jų,o subjektinė skolininko pareiga atlikti arba susilaikyti nuo veiksmų atlikimo turi būti ishreikshta tam tikra objektyvia forma.Įstatymų leidėjas reikalauja,kad pagal įstatymą ar pačių shalių susitarimą sutartis būtų sudaryta tam tikra forma ir tuomet kai ji ishreishkiama ta forma,ji laikoma sudaryta. iūrint ish praktinės pusės,dauguma prievolių atsiranda sandorių / sutarčių pagrindu ir dėl shios prie asties jų forma turi esminę reikshmę pačiai prievolei atsirasti ir teisingai bei aishkiai apibrė ti jos shalių teises ir pareigas.Forma - vienas ish galiojimo pagrindų ji gali būti dviejų rūshių:

odinė;

Rashytinė (paprasta ir notarinė).

Sandorio (sutarties) formos nesilaikymas sudaro sunkumų nustatant shalių subjektines teises ir pareigas prievolėje ir taipogi jų vykdymo būdus bei terminus arba netgi pati prievolė gali būti pripa inta negaliojančia. Neaptarus priesh tai minėtų klausimų apie prievoles,sunku būtų kalbėti apie esminį rashto darbo klausimą - asmenų daugetą prievolėje.

Kai kuriais atvejais prievolėje gali būti keli kreditoriai ar keli skolinin- kai,arba kiekvienoje ish prievolės shalių keli kreditoriai,bet vienas skolininkas arba vienas kreditorius ir keli skolininkai.Teisės doktrinoje ishskiriamos trys asmenų daugeto rūshys:

Aktyvusis daugetas - tuomet kai asmenų daugetą prievolėje sudaro keli kreditoriai;

Pasyvusis daugetas - tai tada kai skolininkai sudaro asmenų daugetą;

Mishrusis daugetas - jei asmenų daugetą sudaro keli kreditoriai ir keli skolininkai.

Taip pat kalbant apie prievolės shalių subjektinių teisių ir pareigų įgyvendinimo būdus reikėtų pirmiausia paminėti,kad pirklausomai nuo to, kaip skolininkai įgyvendina savo subjektines teises ir pareigas,prievoles galima suskirstyti į:

Dalines;

Solidarines;

Subsidiarines.

Aptariant asmenų daugetą prievolėje aktualiausia yra solidarinė prie-volė- tokia prievolė,kurioje kreditorių reikalavimai yra solidarūs skolininkams,o skolininkų pareigos yra solidarios kreditoriams.

Kreditorių solidarusis reikalavimas reishkia,jog bet kuris ish kreditorių turi teisę pareikshti skolininkui reikalavimą įvykdyti prievolę visa apimtimi, tiek ir dėl skolos dalies,o solidarine skolininkų pareiga reishkia,kad kreditorius turi teisę reikalauti visos ar dalies prievolės vykdymo tiek ish visų skolininkų ar kelių skolininkų bendrai,tiek ir bet kurio jų skyrium,be to,tiek ją visą,tiek ir jos dalį.Įstatymų leidėjas kalbėdamas apie solidariąją skolininkų pareigą pabrė ia tokį aspektą,kad prievolė gali būti solidari nepaisant to,kad vieno skolininko pareiga pagal jos įvykdymo sąlygas skiriasi nuo kitų skolininkų pareigos.Vienas ish elementariausių pavyzd ių galėtų būti termino nustatymas vienam skolininkui,o kitam terminas nenustatomas.Galima paminėti,jog solidarinė skolininkų pareiga preziumuoja,kad kreditorius turi visishką teisę ishsireikalauti,kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai,tiek bet kuris ish jų atskirai.

Įstatymų leidėjas taip pat leid ia kreditoriui,kuriam solidariosios prievolės visishkai neįvykdė vienas ish skolininkų,turi teisę reikalauti,kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris ish kitų skolininkų arba jie visi bendrai.Visi kiti bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko,kol prievolė bus įvykdyta visishkai.Be shios pareigos bendraskoliams yra reglamentuotas ir kitos teisės bei pareigos.Kiekvienas ish jų turi teisę kitų bendraskolių vardu priimti kreditoriaus reikalavimo teisės atsisakymą jo ir kitų skolininkų at vilgiu,be abejo,jei tas atsisakymas taikomas ir kitiems bendraskoliams.

Bendraskoliai taip pat turi teisę atidėti prievolės įvykdymą.LR CK reglamentuoja,kad jei kreditorius prievolės įvykdymo atidėjimą suteikia vienam ish bendraskolių tai atitinkamai taikoma ir kitiems.

Jei kreditorius atsisako vieno ish bendraskolių naudai,jis ishsaugo teisę reikalauti įvykdyti prievolę solidariai ish likusių bendraskolių,o nuostoliai atsirandantys dėl vieno nemokumo yra paskirstomi lygiomis dalimis kitiems bendraskoliams (ishskyrus tuomet,kai prievolės dalys nelygios).

Kalbant apie skolininkų daugetą labai svarbu paminėti,kad jei solidariąją prievolę visishkai įvykdo vienas ish skolininkų,tai atleid ia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui.Tai paminėjus galima ap velgti ir tokiį klausimą kaip bendraskolių tarpusavio atgrę tinį reikalavimą.Jei solidariąją pareigą įvykdo vienas skolininkas,tai regreso tvarka jis turi teisę ish visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis reikalauti to,ką jis įvykdė.Be abejo,turi būti atsiskaitoma atskaičius įvykd iusio skolininko dalį,jei ko nors kito nenumato įstatymai ar pati sutartis.Jei solidarioji prievolė yra nepiniginė,atgrę tinio reikalavimo atveju įvykd iusiam solidariąją prievolę skolininkui kiti bendraskoliai ishmoka piniginę kompensaciją.Taipogi priesh tai paminėtos taisyklės taikomos paskirstant bendraskoliams solidarios prievolės įvykdymo ishlaidas.

Jei įvyksta taip,kad prievolė atsirado ishimtinai vieno ish bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno ish skolininkų kaltės,tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams u visą skolą (shiuo atveju kiti be- ndraskoliai laikomi to skolininko laiduotojais).

Bendraskolių atsakomybė yra bendra.Jei prievolę įvykdyti negalima dėl vieno ish jų kaltės,kiti neatleid iami nuo atsakomybės u prievolių nevykdymą.

Yra keli skolininko atleidimo nuo atsakomybės pagrindai.Paprastai skolininkas atleid iamas nuo atsakomybės,jei prievolė neįvykdoma arba netinkamai yra įvykdoma dėl atsitiktinumo,nenugalimos jėgos ar kreditoriaus kaltės.Priesh tai paminėtieji juridiniai faktai trukdo skolininkui įvykdyti prievolę,todėl jie yra vadinami negalimumu įvykdyti prievolę.Civilinės teisės teorijoje galime rasti atskirtus du atsitiktinumo variantus:

Atsitiktinumą;

Kvalifikuotą atsitiktinumą (nenugalimą jėgą).

Pirmuoju atveju tai nekaltas kito asmens teisių ir įstatymo saugomų interesų pa eidimas.Tokiu atveju skolininkas būtinai turi būti atleid iamas nuo atsakomybės,nes jo veiksmuose nėra kaltės.Nenugalima jėga apibrė ia- ma kaip nepaprastas įvykis,kuriam esamomis sąlygomis nebuvo galima u kirsti kelio.Tai ypatingos,nepaprastos aplinkybės.

Kalbant apie prievolės neįvykdymą dėl vieno ish bendraskolių kaltės solidariosios pareigos atveju,svarbu nepamirshti paminėti,jog jei prievolės neįmanoma įvykdyti natūra arba jos įvykdymo terminas praleistas dėl vieno ish kelių bendraskolių kaltės,kiti ne atleid iami nuo pareigos atlyginti kreditoriui nuostolius,tačiau jie neatsako u papildomus kreditoriaus nuos- tolius.Reikalavimą dėl papildomų nuostolių kreditorius gali pareikshti tik tiems bendraskoliams,dėl kurių kaltės neįmanoma įvykdyti prievolės ar buvo praleistas įvykdymo terminas.

Jei įstatymai ar sutartys nenumato ko nors kito,solidatioji pareiga netgi ir po skolininko mirties yra padalijama jo įpėdiniams pagal paveldėjimą.LR CK reglamentuoja,kad įpėdinis,kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareishkimą notarui,u palikėjo skolas atsako visu savo turtu,o jei palikimą priėmė keletas įpėdinių,visi jie u palikėjo skolas atsako solidariai savo turtu,ishskyrus tuos atvejus,kai prievolė yra nedali.

Solidariosios prievolės kreditorius atsisakęs reikalavimo vienam ish skolininkų nepraranda teisės pareikshti solidarųjį reikalavimą kitiems benras- koliams.LR CK numato kokiais pagrindais kreditoriaus solidarusis reikalavimas vienam ish bendraskolių pasibaigia:

1. Be jokių ishmčių pripa įsta,kad vienas ish bendraskolių sumokėjo savo dalį;

2. Pareishkė ieshkinį skolininkui tik dėl shio skolininko dalies ishieshkojimo,o skolininkas pripa įsta tokį ieshkinį arba teismas jį patenkina.

Yra įmanoma ir tokia galimybė kai kreditoriui atsisakius solidariojo reikalavimo vienam ish bendraskolių,kitas tampa nemokus.Tokiu atveju,nemokaus bendraskolio dalis paskirstoma kitiems,ishskyrus bendraskolio,dėl kurio buvo atsisakyta solidatiojo reikalavimo,dalį.

Aptarus skolininkų daugetą,reikia panagrinėti ir kreditorių daugetą. Kaip numato LR CK 6.17 str. - jei kreditorius yra du ir daugiau asmenų, tai kiekvienas ish jų turi teisę reikalauti lygios,t.y. pareikshti skolininkui ar solidariniams skolininkams reikalavimą tiek dėl visos skolos,tiek ir dėl jos dalies.Įstatymas numato ir tai,jog reikalavimas yra solidarusis ir tais atvejais, kai prievolės dalykas yra nedalus,

Tiek skolininkas,tiek ir solidariniai skolininkai turi teisę esant kreditorių daugetui,pasirinkti bet kurį ish kreditorių,turinčių solidariąją reikalavimo teisę,kuriam norima įvykdyti prievolę.LR CK ishskiria ir tokią galimybę,kuriai esant tai neįmanoma - kai vienas ish kreditorių jau yra pa- reishkęs ieshkinį skolininkui dėl prievolės įvykdymo.

Taigi,pasirinkus vieną ish solidarinių kreditorių ir įvykd ius prievolę jam,atleid ia skolininką nuo pareigos įvykdymo kitiems kreditoriams.Tačiaus skolininkas neturi teisės pareikshti vieno ish kreditorių solidariniam reikalavimui atkirtimų,pagrįstų tokiais skolininko teisiniais santykiais,kuriuose tas kreditorius nedalyvauja.Galiu pateikti tokį pavyzdį:

Skolininkas pagal gyvenamojo namo pirkimo - pardavimo sutartį yra solidariniuose prievoliniuose santykiuose su keliais kreditoriais,bet shis skolininkas pagal paskolos sutartį yra kreditorius vieno ish solidarinių kreditorių.Todėl shio skolininko atkirtimas kreditoriams,kad vienas jų yra jo skolininkas pagal paskolos sutartį,nebus tinkamas,nes tarp jo ir vieno ish kreditorių yra prievoliniai santykiai pagrįsti paskolos sutartimi,kurios da- lyviais nėra kiti kreditoriai.

LR CK 6.18 str. 4d.nustato,kad solidarinis kreditorius gavęs ish skolininko ar solidarinių skolininkų įvykdymą,privalo kitiems kreditoriams atlyginti jiems priklausančias dalis,aishku jei ko kitą nelemia jų tarpusavio santykiai.

Kreditorius gali atsisakyti solidariosios reikalavimo teisės. Jei taip padaro vienas ish kreditorių,tai shis atsisakymas tik nuo tos prievolės dalies,kurią įvykdyti galėjo reikalauti shis kreditorius,vykdymo,tačiau be abejo toks atsisakymas neatleid ia kreditorių nuo tarpusavio atsiskaitymų.

Nagrinėjant prievoles su asmenų daugetu,būtų galima u siminti ir apie novacijos įtaką pastarosioms.LR CK pateikia tokią novacijos sampratą:

Prievolė baigiasi jei shalys,vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę,turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą (novaci-ja) novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleid ia nuo prievolės įvykdymo.Shiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo.Novacija taipogi laikomi ir tie veiksmai,kai pagal naują sutartį naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį,o skolininkas atleid iamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui.

Novacijos įtaka solidariajai pareigai reishkia,kad kreditoriaus ir vieno ish bendraskolių novacija atleid ia kitus bendraskolius nuo pareigos vykdymo (ishskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus).Jeigu novacija aishkiai susijusi tik su vieno ish bendraskolių dalimi,tai kiti bendraskoliai atleid iami tik nuo to bendraskolio pareigos dalies vykdymo.

Novacijos įtaką solidariajam reikalavimui LR CK nusako taip:

Vieno ish kreditorių turinčių solidariąją reikalavimo teisę,ir skolininko novaciją taikoma tik shio kreditoriaus daliai ir negali būti panaudota priesh kitus bendraskolius.

LENTUTĖS:

PRIEVOLIŲ RŪShYS

I. Pagal atsiradimo pagrindą:

Prievolės, atsirandančios sutarties pagrindu (sutartinės prievolės);

Prievolės, atsirandančios vienashalio sandorio pagrindu;

Prievolės, atsirandančios delikto pagrindu (deliktinės prievolės)

Prievolės, atsirandančios kvazisutarties pagrindu (kvazisutartinės prievolės)

Prievolės, atsirandančios įstatymo pagrindu

II. Pagal dalyką:

Prievolės, kurių dalykas yra tam tikrų veiksmų atlikimas

Prievolės, kurių dalykas yra susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo

Prievolės, kurių dalykas yra ką nors duoti

III. Pagal teisių ir pareigų pasiskirstymą

Vienashalės prievolės

Dvishalės prievolės

IV. Pagal asmenų prievolėje daugetą:

Dalinės prievolės

Solidariosios prievolės

Subsidiariosios prievolės

V. Pagal prievolių įvykdymo pobūdį:

Dalomosios prievolės

Nedalomosios prievolės

VI. Pagal pareigos ir jos vykdymo pobūdį:

Prievolės pasiekti tam tikrą rezultatą

Prievolės u tikrinti tam tikrą atidumo, rūpestingumo laipsnį

Prievolės garantuoti

VII. Pagal prievolės shalių teises ir pareigas:

Turtinės prievolės (daiktinės turtinės prievolės; asmeninės turtinės prievolės)

Neturtinės prievolės

VIII. Pagal prievolės dalyko daugetą:

Universaliosios (jungtinės) prievolės

Alternatyviosios prievolės

Fakultatyvios prievolės

IX. Kitos prievolių rūshys:

Sąlyginės prievolės

Terminuotos prievolės

Piniginės prievolės

Regresinės prievolės

Prievolės trečiojo asmens naudai

Kt.

PRIEVOLĖS DALYKAS - skolininko veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriuos jis privalo atlikti, arba nuo kurių atlikimo privalo neatlikti, t. y. įvykdymas to, ko tikisi kreditorius ish skolininko ir kas skolininkui yra privalomas

Dalykas turi būti apibrė tas

Dalykas turi būti teisėtas

Dalykas turi būti įmanomas

Kreditoriaus ar trečiojo asmens interesas

PRIEVOLĖS ShALYS

KREDITORIUS

SKOLININKAS

ASMENŲ DAUGETAS PRIEVOLĖJE

Aktyvusis daugetas (du ir daugiau asmenų kreditoriaus pusėje, esant vienam skolininkui)

Pasyvusis daugetas (du ir daugiau asmenų skolininko pusėje, esant vienam kreditoriui)

Mishrusis daugetas (kai prievolėje dalyvauja kartu keli kreditoriai ir keli skolininkai)

TINKAMAS PRIEVOLĖS VYKDYMAS

Turi būti laikomasi įstatymų, sutarties, bendrųjų civilinės teisės ir prievolių vykdymo principų, geros moralės, vieshosios tvarkos, profesinės veiklos standartų ir etikos taisyklių reikalavimų

Turi būti tinkamas prievolių vykdymo būdas:

tinkamas mokėjimo būdas;

tinkama įvykdymo vieta

tinkamas įvykdymo laikas

tinkamo įvykdymo kokybė

Turi būti įvykdyta tinkamam asmeniui:

kreditoriui ar jo atstovui

kreditoriaus paskirtam asmeniui

asmeniui, kurį įstatymai ar teismas sprendimas įpareigoja priimti prievolės įvykdymą

Prievolės įvykdymas neveiksniam kreditoriui, laikomas tinkamu įvykdymu, jeigu skolininkas įrodo, kad tai atitiko kreditoriaus interesus ir buvo atliktas jo naudai

Jeigu įvykdo prievolę neveiksnus skolininkas, tai nelaikoma netinkamu prievolės įvykdymu, nes neveiksnumo aplinkybe galima remtis tik ginčijant pačią prievolę, bet ne jos įvykdymą

Prievolės vykdymo sustabdymo galimybė:

kai skolininkas turi pakankamą ir protingą pagrindą abejoti, ar asmuo, kuriam turi būti įvykdyta prievolė, gali jos įvykdymą priimti;

kai kreditorius nevykdo savo prieshprieshinės pareigos arba yra aishku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, nebent kreditorius negali vykdyti prievolės dėl skolininko kaltės ar nuo kreditoriaus nepriklausančių aplinkybių, arba pateikia adekvatų savo pareigos įvykdymo u tikrinimą ir tai nepagrįstai neu vilkins jos įvykdymo

Prievolės įvykdymas panaudojant svetimą turtą, nesuteikia teisės skolininkui ginčyti tokio įvykdymo, ishskyrus, kai pats pasiūlo įvykdyti prievolę perduodant turtą, kuriuo disponuoti jis turi teisę, ir toks turto pakeitimas nepa eid ia kreditoriaus interesų

Prievolės vykdymo ishlaidos tenka skolininkui, jeigu kitaip nenumato įstatymai ar sutartis

Trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę:

Priklauso nuo skolininko valios;

Nepriklauso nuo skolininko valios

Lietuvių: Autoriaus nuotrauka, 2006.04.14. Memnon...

Lietuvių: Autoriaus nuotrauka, 2006.05.08. Ilguč...

Lietuvių: Autoriaus nuotrauka, 2006.05.13. Kiški...