PRIEVOLÃÂS SÃÂVOKA:
Remdamiesi Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu prievolàmes apibràiame kaip teisinï santykï,kurio viena shalis (skolininkas) privalo atlikti kitos shalies (kreditoriui) naudai tam tikràveiksmàarba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo,o kreditorius turi teisàreikalauti ish skolininko,kad shis ïvykdytà ³ savo pareigà.
Lietuvoje sàvoka "prievolÃÂ" yra vartojama ne vienintÃÂle prasme:kaip teisinis santykis,kaip dokumentas kuriame ishreikshta skolininko pareiga ir pan.TaÃÂiau kalbÃÂdami apie juridinàprievolÃÂs prigimtï turÃÂtumÃÂm pasakyti, jog tai yra civilinià ³ teisinià ³ santykià ³ rà «shis.Ish to sprend iant,mes suprantame, kad ji gali atsirasti tiktai tarp tokià ³ asmenà ³,kurie pagal galiojanÃÂius LR ïstatymus yra pripa ïstami teisÃÂs subjektais.
Prievolinià ³ teisinià ³ santykià ³ shalys - teisÃÂs subjektai ish esmÃÂs niekuo nesiskiria nuo kità ³ civilinià ³ teisinià ³ santykià ³ shalià ³,bet be abejo prievolinio teisinio santykio shalimis bà «nantis teisÃÂs subjektai turi atitikti tam tikrus reikalavimus:
⦠Prievolines subjektines teises ir pareigas Lietuvoje gali turÃÂti pilieÃÂiai, fiziniai asmenys,valstybàir juridiniai asmenys,tokie kaip à «kinÃÂs veiklos subjektai,à «kinÃÂs bendrijos,ïvairios visuomeninÃÂs,politinÃÂs,labdaros organizacijos ir kt.
Juridiniais asmenimis taip pat yra laikomi visuomeniniai susivienijimai,kuriems ïstatymà ³ leidÃÂjas pripa ïsta juridinio asmens statusà.
îvairiuose teisÃÂs norminiuose aktuose teisÃÂs subjektai yra apibà «dinami sàvokomis pilieÃÂiai,fiziniai asmenys.TaÃÂiau tokià ³ sàvokà ³ mes negalime sutapatinti.Galime dràsiai teigti,jog kiekvienas pilietis yra asmuo,taÃÂiau ne kiekvienas fizinis asmuo yra pilietis.Jà ³ teisinis statusas nÃÂra vienodas,nes pvz.: apatridai,u sienio pilieÃÂiai neturi tokià ³ pilietinià ³ teisià ³ ir pareigà ³ kaip pilieÃÂiai. Galima pabràti ir tai,kad jie negali bà «ti teisÃÂs subjektais tam tikro turto at vilgiu.Kaip pavyzdï galiu pateikti LR Konstitucijos 47 str. - " emÃÂ, vidaus vandenys,mishkai,parkai nuosavybÃÂs teise gali priklausyti tik LR pilie- ÃÂiams ir valstybei". Shis straipsnis reishkia,jog joks fizinis asmuo neturÃÂdamas LR pilietybÃÂs negali nuosavybÃÂs teise ïsigyti shiame straipsnyje minimà ³ objektà ³.
â¦Tam,kad teisÃÂs subjektas (ishskyrus valstybÃÂ) galÃÂtà ³ bà «ti prievolinio teisinio santykio shalimi,bà «tinai privalo turÃÂti civilinï teisnumàir veiksnumà.Shiuo atveju teisÃÂs subjekto teisnumas suprantamas kaip galÃÂjimas turÃÂti civilines teises bei pareigas.Remiantis LR CK 2.4 str.,fizinià ³ asmenà ³ teisnumo turinï sudaro tai,jog fiziniai asmenys vadovaujantis ïstatymais gali turÃÂti turtà, kaip privaÃÂios nuosavybÃÂs objektà,teisàverstis à «kine,komercine veikla,steigti ïmones ir kitokius juridinius asmenis,paveldÃÂti turtàir palikti jï testamentu,pasirinkti veiklos rà «shï ir gyvenamàjàvietà,turÃÂti ishradimo,pramo- ninio pavyzd io autoriaus teises,taip pat turÃÂti kitokias turtines ir civilinÃÂs teisÃÂs saugomas asmenines neturtines teises.
Civilinis veiksnumas yra suvokiamas kaip galÃÂjimas savo veiksmais ïgyti civilines teisÃÂs ir sukurti sau civilines pareigas,kurios atsiranda pasiekus pilnametystà(taip yra ir ishimÃÂià ³).
Kalbant plaÃÂiau apie juridinià ³ asmenà ³ teisnumà,svarbu bà «tà ³ paminÃÂti, kad jà ³ teisnumas yra apibràtas jà ³ ïstatais ar nuostatomis ir jie turi civilinï teisnumàremiantis nustatytais jo veiklos tikslais.ÃÂia ishryshkÃÂja didelis skirtumas tarp fizinià ³ ir juridinià ³ asmenà ³ veiklos laisvÃÂs,mat skirtingai nuo fizinio asmens,juridinis asmuo gali u siimti tik ta veikla,kuri numatyta jo ïstatuose ar nuostatose.
Tik remiantis shiais dviem reikalavimais,juos ïvykdÃÂ,teisÃÂs subjektai gali bà «ti prievolinio teisinio santykio shalimis.Jei nors vieno ish shià ³ reikalavimà ³ nesilaikant yra sudaromi sandoriai,jie gali bà «ti pripa ïstami negaliojanÃÂiais.
PRIEVOLÃÂS ShALYS:
kreditorius ir skolininkas.Kreditoriumi mes laikome tokï asmenï,kuris prievolÃÂje turi subjektinàteisàreikalauti,kad skolininkas jo naudai atliktà ³ tam tikrus veiksmus arba susilaikytà ³ nuo jà ³ atlikimo.Skolininku vadinamas asmuo,kuris prievolÃÂje turi subjektinàpareigà,pagal kreditoriaus reikalavimàprivalo atlikti jo naudai tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jà ³.
Galbà «t,kad skland iau atskleisti santykï tarp prievolÃÂs shalià ³ reikÃÂtà ³ shiek tiek plaÃÂiau pashnekÃÂti apie prievolÃÂs dalykà,turinï ir formà.
PrievolÃÂs dalykàsudaro tai,dÃÂl ko tarp teisÃÂs subjektà ³ susidaro prievoliniai santykiai.LR CK 6.3 str. trijuose punktuose ishdÃÂsto galimus prievolÃÂs dalykus:
1. PrievolÃÂs dalyku gali bà «ti bet kokie veiksmai,kurià ³ nedraud ia ïstatymai ir kurie neprieshtarauja vieshajai tvarkai ir gerai moralei.
2. PrievolÃÂs dalyku taip pat gali bà «ti bet koks turtas,taip pat ir tas,kuris bus sukurtas ateityje,apibà «dintas pagal rà «shï ar kiekï arba kurï galima apibà «dinti pagal kitus kriterijus.
3. PrievolÃÂs dalykas gali turÃÂti piniginÃÂ ar nepiniginÃÂ ishraishkÃÂ ,taÃÂiau jis turi atitikti prievolÃÂs dalykui keliamus reikalavimus.
Kalbant apie prievolÃÂs dalykàreikÃÂtà ³ akcentuoti ir tai,jog prievolÃÂs dalykas ne visuomet vienodai yra apibràtas kreditoriaus reikalavimo teisÃÂs at vilgiu ir priklausomai nuo prievolÃÂs dalyko apibràtumo,kreditoriaus reikalavimo teisÃÂs at vilgiu prievolÃÂs skirstomos ï tokias rà «shis:
IndividualinÃÂ;
AlternatyvinÃÂ;
FakultatyvinÃÂ;
Daloma;
Nedaloma;
Savaime suprantama,kad tai nÃÂra vienintelis kriterijus kuriuo remiantis prievolÃÂs skirstomos ï rà «shis.
PrievolÃÂs turinï sudaro kreditoriaus ir skolininko veiksmai ïgyvendi-nant savo teises ir pareigas,kurios ir atsiranda ish prievolÃÂs.Pagal shalià ³ subjektinià ³ teisià ³ ir pareigà ³ ïgyvendinimàprievolÃÂs bà «tà ³ galima suskirstyti ï dvi grupes:
1. Su paprasta turinio struktà «ra - prievolinio santykio struktà «ràsudaro vienos shalies kreditoriaus subjektinàteisÃÂ,o kitos shalies - subjektinàpareiga.Shiame prievoliniame santykyje vienos shalies teisàatitinka kitos shalies pareigà.
2. Su sudÃÂtinga turinio struktà «ra - turinio struktà «ràsudaro kiekvienos shalies subjektinàteisàir pareiga,kurios tarpusavyje yra glaud iai susijusios ir net gi sàlygojanÃÂios viena kità.
Pagal anksÃÂiau jau minÃÂtàjï kriterijà ³ prievolÃÂs gali bà «ti teigiamo ir
neigiamo turinio.Skirtumas yra tas,kad pirmuoju atveju skolininkas gali ïvykdyti savo subjektinàpareigàtiktai atlikdamas pozityvius veiksmus,o antruoju - tiktai susilaikydamas nuo tam tikrà ³ veiksmà ³ atlikimo.
Kreditoriaus subjektinàteisàreikalauti,kad skolininkas jo naudai atliktà ³ tam tikrus veiksmus arba susilaikytà ³ nuo jà ³,o subjektinàskolininko pareiga atlikti arba susilaikyti nuo veiksmà ³ atlikimo turi bà «ti ishreikshta tam tikra objektyvia forma.îstatymà ³ leidÃÂjas reikalauja,kad pagal ïstatymàar paÃÂià ³ shalià ³ susitarimàsutartis bà «tà ³ sudaryta tam tikra forma ir tuomet kai ji ishreishkiama ta forma,ji laikoma sudaryta. ià «rint ish praktinÃÂs pusÃÂs,dauguma prievolià ³ atsiranda sandorià ³ / sutarÃÂià ³ pagrindu ir dÃÂl shios prie asties jà ³ forma turi esminàreikshmàpaÃÂiai prievolei atsirasti ir teisingai bei aishkiai apibràti jos shalià ³ teises ir pareigas.Forma - vienas ish galiojimo pagrindà ³ ji gali bà «ti dviejà ³ rà «shià ³:
odinÃÂ;
RashytinÃÂ (paprasta ir notarinÃÂ).
Sandorio (sutarties) formos nesilaikymas sudaro sunkumà ³ nustatant shalià ³ subjektines teises ir pareigas prievolÃÂje ir taipogi jà ³ vykdymo bà «dus bei terminus arba netgi pati prievolàgali bà «ti pripa inta negaliojanÃÂia. Neaptarus priesh tai minÃÂtà ³ klausimà ³ apie prievoles,sunku bà «tà ³ kalbÃÂti apie esminï rashto darbo klausimà- asmenà ³ daugetàprievolÃÂje.
Kai kuriais atvejais prievolÃÂje gali bà «ti keli kreditoriai ar keli skolinin- kai,arba kiekvienoje ish prievolÃÂs shalià ³ keli kreditoriai,bet vienas skolininkas arba vienas kreditorius ir keli skolininkai.TeisÃÂs doktrinoje ishskiriamos trys asmenà ³ daugeto rà «shys:
Aktyvusis daugetas - tuomet kai asmenà ³ daugetàprievolÃÂje sudaro keli kreditoriai;
Pasyvusis daugetas - tai tada kai skolininkai sudaro asmenà ³ daugetà;
Mishrusis daugetas - jei asmenà ³ daugetàsudaro keli kreditoriai ir keli skolininkai.
Taip pat kalbant apie prievolÃÂs shalià ³ subjektinià ³ teisià ³ ir pareigà ³ ïgyvendinimo bà «dus reikÃÂtà ³ pirmiausia paminÃÂti,kad pirklausomai nuo to, kaip skolininkai ïgyvendina savo subjektines teises ir pareigas,prievoles galima suskirstyti ï:
Dalines;
Solidarines;
Subsidiarines.
Aptariant asmenà ³ daugetàprievolÃÂje aktualiausia yra solidarinàprie-volÃÂ- tokia prievolÃÂ,kurioje kreditorià ³ reikalavimai yra solidarà «s skolininkams,o skolininkà ³ pareigos yra solidarios kreditoriams.
Kreditorià ³ solidarusis reikalavimas reishkia,jog bet kuris ish kreditorià ³ turi teisàpareikshti skolininkui reikalavimàïvykdyti prievolàvisa apimtimi, tiek ir dÃÂl skolos dalies,o solidarine skolininkà ³ pareiga reishkia,kad kreditorius turi teisàreikalauti visos ar dalies prievolÃÂs vykdymo tiek ish visà ³ skolininkà ³ ar kelià ³ skolininkà ³ bendrai,tiek ir bet kurio jà ³ skyrium,be to,tiek jàvisà,tiek ir jos dalï.îstatymà ³ leidÃÂjas kalbÃÂdamas apie solidariàjàskolininkà ³ pareigàpabràia tokï aspektà,kad prievolàgali bà «ti solidari nepaisant to,kad vieno skolininko pareiga pagal jos ïvykdymo sàlygas skiriasi nuo kità ³ skolininkà ³ pareigos.Vienas ish elementariausià ³ pavyzd ià ³ galÃÂtà ³ bà «ti termino nustatymas vienam skolininkui,o kitam terminas nenustatomas.Galima paminÃÂti,jog solidarinàskolininkà ³ pareiga preziumuoja,kad kreditorius turi visishkàteisàishsireikalauti,kad prievolàïvykdytà ³ tiek visi ar keli skolininkai bendrai,tiek bet kuris ish jà ³ atskirai.
îstatymà ³ leidÃÂjas taip pat leid ia kreditoriui,kuriam solidariosios prievolÃÂs visishkai neïvykdàvienas ish skolininkà ³,turi teisàreikalauti,kad likusiàprievolÃÂs dalï ïvykdytà ³ bet kuris ish kità ³ skolininkà ³ arba jie visi bendrai.Visi kiti bendraskoliai yra ïpareigoti iki to laiko,kol prievolàbus ïvykdyta visishkai.Be shios pareigos bendraskoliams yra reglamentuotas ir kitos teisÃÂs bei pareigos.Kiekvienas ish jà ³ turi teisàkità ³ bendraskolià ³ vardu priimti kreditoriaus reikalavimo teisÃÂs atsisakymàjo ir kità ³ skolininkà ³ at vilgiu,be abejo,jei tas atsisakymas taikomas ir kitiems bendraskoliams.
Bendraskoliai taip pat turi teisàatidÃÂti prievolÃÂs ïvykdymà.LR CK reglamentuoja,kad jei kreditorius prievolÃÂs ïvykdymo atidÃÂjimàsuteikia vienam ish bendraskolià ³ tai atitinkamai taikoma ir kitiems.
Jei kreditorius atsisako vieno ish bendraskolià ³ naudai,jis ishsaugo teisàreikalauti ïvykdyti prievolàsolidariai ish likusià ³ bendraskolià ³,o nuostoliai atsirandantys dÃÂl vieno nemokumo yra paskirstomi lygiomis dalimis kitiems bendraskoliams (ishskyrus tuomet,kai prievolÃÂs dalys nelygios).
Kalbant apie skolininkà ³ daugetàlabai svarbu paminÃÂti,kad jei solidariàjàprievolàvisishkai ïvykdo vienas ish skolininkà ³,tai atleid ia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui.Tai paminÃÂjus galima ap velgti ir tokiï klausimàkaip bendraskolià ³ tarpusavio atgràtinï reikalavimà.Jei solidariàjàpareigàïvykdo vienas skolininkas,tai regreso tvarka jis turi teisàish visà ³ kità ³ bendraskolià ³ lygiomis dalimis reikalauti to,kàjis ïvykdÃÂ.Be abejo,turi bà «ti atsiskaitoma atskaiÃÂius ïvykd iusio skolininko dalï,jei ko nors kito nenumato ïstatymai ar pati sutartis.Jei solidarioji prievolàyra nepiniginÃÂ,atgràtinio reikalavimo atveju ïvykd iusiam solidariàjàprievolàskolininkui kiti bendraskoliai ishmoka piniginàkompensacijà.Taipogi priesh tai paminÃÂtos taisyklÃÂs taikomos paskirstant bendraskoliams solidarios prievolÃÂs ïvykdymo ishlaidas.
Jei ïvyksta taip,kad prievolàatsirado ishimtinai vieno ish bendraskolià ³ interesais arba prievolàneïvykdyta tik dÃÂl vieno ish skolininkà ³ kaltÃÂs,tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams u visàskolà(shiuo atveju kiti be- ndraskoliai laikomi to skolininko laiduotojais).
Bendraskolià ³ atsakomybàyra bendra.Jei prievolàïvykdyti negalima dÃÂl vieno ish jà ³ kaltÃÂs,kiti neatleid iami nuo atsakomybÃÂs u prievolià ³ nevykdymà.
Yra keli skolininko atleidimo nuo atsakomybÃÂs pagrindai.Paprastai skolininkas atleid iamas nuo atsakomybÃÂs,jei prievolàneïvykdoma arba netinkamai yra ïvykdoma dÃÂl atsitiktinumo,nenugalimos jÃÂgos ar kreditoriaus kaltÃÂs.Priesh tai paminÃÂtieji juridiniai faktai trukdo skolininkui ïvykdyti prievolÃÂ,todÃÂl jie yra vadinami negalimumu ïvykdyti prievolÃÂ.CivilinÃÂs teisÃÂs teorijoje galime rasti atskirtus du atsitiktinumo variantus:
AtsitiktinumÃÂ ;
KvalifikuotÃÂ atsitiktinumÃÂ (nenugalimÃÂ jÃÂgÃÂ ).
Pirmuoju atveju tai nekaltas kito asmens teisià ³ ir ïstatymo saugomà ³ interesà ³ pa eidimas.Tokiu atveju skolininkas bà «tinai turi bà «ti atleid iamas nuo atsakomybÃÂs,nes jo veiksmuose nÃÂra kaltÃÂs.Nenugalima jÃÂga apibràia- ma kaip nepaprastas ïvykis,kuriam esamomis sàlygomis nebuvo galima u kirsti kelio.Tai ypatingos,nepaprastos aplinkybÃÂs.
Kalbant apie prievolÃÂs neïvykdymàdÃÂl vieno ish bendraskolià ³ kaltÃÂs solidariosios pareigos atveju,svarbu nepamirshti paminÃÂti,jog jei prievolÃÂs neïmanoma ïvykdyti natà «ra arba jos ïvykdymo terminas praleistas dÃÂl vieno ish kelià ³ bendraskolià ³ kaltÃÂs,kiti ne atleid iami nuo pareigos atlyginti kreditoriui nuostolius,taÃÂiau jie neatsako u papildomus kreditoriaus nuos- tolius.ReikalavimàdÃÂl papildomà ³ nuostolià ³ kreditorius gali pareikshti tik tiems bendraskoliams,dÃÂl kurià ³ kaltÃÂs neïmanoma ïvykdyti prievolÃÂs ar buvo praleistas ïvykdymo terminas.
Jei ïstatymai ar sutartys nenumato ko nors kito,solidatioji pareiga netgi ir po skolininko mirties yra padalijama jo ïpÃÂdiniams pagal paveldÃÂjimà.LR CK reglamentuoja,kad ïpÃÂdinis,kuris priÃÂmàpalikimàturto valdymo perÃÂmimu arba padavÃÂs pareishkimànotarui,u palikÃÂjo skolas atsako visu savo turtu,o jei palikimàpriÃÂmàkeletas ïpÃÂdinià ³,visi jie u palikÃÂjo skolas atsako solidariai savo turtu,ishskyrus tuos atvejus,kai prievolàyra nedali.
Solidariosios prievolÃÂs kreditorius atsisakÃÂs reikalavimo vienam ish skolininkà ³ nepraranda teisÃÂs pareikshti solidarà ³jï reikalavimàkitiems benras- koliams.LR CK numato kokiais pagrindais kreditoriaus solidarusis reikalavimas vienam ish bendraskolià ³ pasibaigia:
1. Be jokià ³ ishmÃÂià ³ pripa ïsta,kad vienas ish bendraskolià ³ sumokÃÂjo savo dalï;
2. Pareishkàieshkinï skolininkui tik dÃÂl shio skolininko dalies ishieshkojimo,o skolininkas pripa ïsta tokï ieshkinï arba teismas jï patenkina.
Yra ïmanoma ir tokia galimybàkai kreditoriui atsisakius solidariojo reikalavimo vienam ish bendraskolià ³,kitas tampa nemokus.Tokiu atveju,nemokaus bendraskolio dalis paskirstoma kitiems,ishskyrus bendraskolio,dÃÂl kurio buvo atsisakyta solidatiojo reikalavimo,dalï.
Aptarus skolininkà ³ daugetà,reikia panagrinÃÂti ir kreditorià ³ daugetà. Kaip numato LR CK 6.17 str. - jei kreditorius yra du ir daugiau asmenà ³, tai kiekvienas ish jà ³ turi teisàreikalauti lygios,t.y. pareikshti skolininkui ar solidariniams skolininkams reikalavimàtiek dÃÂl visos skolos,tiek ir dÃÂl jos dalies.îstatymas numato ir tai,jog reikalavimas yra solidarusis ir tais atvejais, kai prievolÃÂs dalykas yra nedalus,
Tiek skolininkas,tiek ir solidariniai skolininkai turi teisàesant kreditorià ³ daugetui,pasirinkti bet kurï ish kreditorià ³,turinÃÂià ³ solidariàjàreikalavimo teisÃÂ,kuriam norima ïvykdyti prievolÃÂ.LR CK ishskiria ir tokiàgalimybÃÂ,kuriai esant tai neïmanoma - kai vienas ish kreditorià ³ jau yra pa- reishkÃÂs ieshkinï skolininkui dÃÂl prievolÃÂs ïvykdymo.
Taigi,pasirinkus vienàish solidarinià ³ kreditorià ³ ir ïvykd ius prievolàjam,atleid ia skolininkànuo pareigos ïvykdymo kitiems kreditoriams.TaÃÂiaus skolininkas neturi teisÃÂs pareikshti vieno ish kreditorià ³ solidariniam reikalavimui atkirtimà ³,pagrïstà ³ tokiais skolininko teisiniais santykiais,kuriuose tas kreditorius nedalyvauja.Galiu pateikti tokï pavyzdï:
Skolininkas pagal gyvenamojo namo pirkimo - pardavimo sutartï yra solidariniuose prievoliniuose santykiuose su keliais kreditoriais,bet shis skolininkas pagal paskolos sutartï yra kreditorius vieno ish solidarinià ³ kreditorià ³.TodÃÂl shio skolininko atkirtimas kreditoriams,kad vienas jà ³ yra jo skolininkas pagal paskolos sutartï,nebus tinkamas,nes tarp jo ir vieno ish kreditorià ³ yra prievoliniai santykiai pagrïsti paskolos sutartimi,kurios da- lyviais nÃÂra kiti kreditoriai.
LR CK 6.18 str. 4d.nustato,kad solidarinis kreditorius gavÃÂs ish skolininko ar solidarinià ³ skolininkà ³ ïvykdymà,privalo kitiems kreditoriams atlyginti jiems priklausanÃÂias dalis,aishku jei ko kitànelemia jà ³ tarpusavio santykiai.
Kreditorius gali atsisakyti solidariosios reikalavimo teisÃÂs. Jei taip padaro vienas ish kreditorià ³,tai shis atsisakymas tik nuo tos prievolÃÂs dalies,kuriàïvykdyti galÃÂjo reikalauti shis kreditorius,vykdymo,taÃÂiau be abejo toks atsisakymas neatleid ia kreditorià ³ nuo tarpusavio atsiskaitymà ³.
NagrinÃÂjant prievoles su asmenà ³ daugetu,bà «tà ³ galima u siminti ir apie novacijos ïtakàpastarosioms.LR CK pateikia tokiànovacijos sampratà:
Prievolàbaigiasi jei shalys,vietoj esamos prievolÃÂs savo susitarimu sukuria pradinàprievolàpakeiÃÂianÃÂiànaujàprievolÃÂ,turinÃÂiàskirtingànegu ankstesnioji prievolàdalykàar skirtingàïvykdymo bà «dà(novaci-ja) novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinï skolininkàkreditorius atleid ia nuo prievolÃÂs ïvykdymo.Shiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo.Novacija taipogi laikomi ir tie veiksmai,kai pagal naujàsutartï naujas kreditorius pakeiÃÂia ankstesnïjï,o skolininkas atleid iamas nuo prievolÃÂs ïvykdymo ankstesniam kreditoriui.
Novacijos ïtaka solidariajai pareigai reishkia,kad kreditoriaus ir vieno ish bendraskolià ³ novacija atleid ia kitus bendraskolius nuo pareigos vykdymo (ishskyrus ïstatymà ³ ar sutarties numatytus atvejus).Jeigu novacija aishkiai susijusi tik su vieno ish bendraskolià ³ dalimi,tai kiti bendraskoliai atleid iami tik nuo to bendraskolio pareigos dalies vykdymo.
Novacijos ïtakàsolidariajam reikalavimui LR CK nusako taip:
Vieno ish kreditorià ³ turinÃÂià ³ solidariàjàreikalavimo teisÃÂ,ir skolininko novacijàtaikoma tik shio kreditoriaus daliai ir negali bà «ti panaudota priesh kitus bendraskolius.
LENTUTÃÂS:
PRIEVOLIà ² Rà ªShYS
I. Pagal atsiradimo pagrindÃÂ :
PrievolÃÂs, atsirandanÃÂios sutarties pagrindu (sutartinÃÂs prievolÃÂs);
PrievolÃÂs, atsirandanÃÂios vienashalio sandorio pagrindu;
PrievolÃÂs, atsirandanÃÂios delikto pagrindu (deliktinÃÂs prievolÃÂs)
PrievolÃÂs, atsirandanÃÂios kvazisutarties pagrindu (kvazisutartinÃÂs prievolÃÂs)
PrievolÃÂs, atsirandanÃÂios ïstatymo pagrindu
II. Pagal dalykÃÂ :
PrievolÃÂs, kurià ³ dalykas yra tam tikrà ³ veiksmà ³ atlikimas
PrievolÃÂs, kurià ³ dalykas yra susilaikyti nuo tam tikrà ³ veiksmà ³ atlikimo
PrievolÃÂs, kurià ³ dalykas yra kànors duoti
III. Pagal teisià ³ ir pareigà ³ pasiskirstymÃÂ
VienashalÃÂs prievolÃÂs
DvishalÃÂs prievolÃÂs
IV. Pagal asmenà ³ prievolÃÂje daugetà:
DalinÃÂs prievolÃÂs
Solidariosios prievolÃÂs
Subsidiariosios prievolÃÂs
V. Pagal prievolià ³ ïvykdymo pobà «dï:
Dalomosios prievolÃÂs
Nedalomosios prievolÃÂs
VI. Pagal pareigos ir jos vykdymo pobà «dï:
PrievolÃÂs pasiekti tam tikrÃÂ rezultatÃÂ
PrievolÃÂs u tikrinti tam tikràatidumo, rà «pestingumo laipsnï
PrievolÃÂs garantuoti
VII. Pagal prievolÃÂs shalià ³ teises ir pareigas:
TurtinÃÂs prievolÃÂs (daiktinÃÂs turtinÃÂs prievolÃÂs; asmeninÃÂs turtinÃÂs prievolÃÂs)
NeturtinÃÂs prievolÃÂs
VIII. Pagal prievolÃÂs dalyko daugetÃÂ :
Universaliosios (jungtinÃÂs) prievolÃÂs
Alternatyviosios prievolÃÂs
Fakultatyvios prievolÃÂs
IX. Kitos prievolià ³ rà «shys:
SÃÂ lyginÃÂs prievolÃÂs
Terminuotos prievolÃÂs
PiniginÃÂs prievolÃÂs
RegresinÃÂs prievolÃÂs
PrievolÃÂs treÃÂiojo asmens naudai
Kt.
PRIEVOLÃÂS DALYKAS - skolininko veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriuos jis privalo atlikti, arba nuo kurià ³ atlikimo privalo neatlikti, t. y. ïvykdymas to, ko tikisi kreditorius ish skolininko ir kas skolininkui yra privalomas
Dalykas turi bà «ti apibràtas
Dalykas turi bà «ti teisÃÂtas
Dalykas turi bà «ti ïmanomas
Kreditoriaus ar treÃÂiojo asmens interesas
PRIEVOLÃÂS ShALYS
KREDITORIUS
SKOLININKAS
ASMENà ² DAUGETAS PRIEVOLÃÂJE
Aktyvusis daugetas (du ir daugiau asmenà ³ kreditoriaus pusÃÂje, esant vienam skolininkui)
Pasyvusis daugetas (du ir daugiau asmenà ³ skolininko pusÃÂje, esant vienam kreditoriui)
Mishrusis daugetas (kai prievolÃÂje dalyvauja kartu keli kreditoriai ir keli skolininkai)
TINKAMAS PRIEVOLÃÂS VYKDYMAS
Turi bà «ti laikomasi ïstatymà ³, sutarties, bendrà ³jà ³ civilinÃÂs teisÃÂs ir prievolià ³ vykdymo principà ³, geros moralÃÂs, vieshosios tvarkos, profesinÃÂs veiklos standartà ³ ir etikos taisyklià ³ reikalavimà ³
Turi bà «ti tinkamas prievolià ³ vykdymo bà «das:
tinkamas mokÃÂjimo bà «das;
tinkama ïvykdymo vieta
tinkamas ïvykdymo laikas
tinkamo ïvykdymo kokybÃÂ
Turi bà «ti ïvykdyta tinkamam asmeniui:
kreditoriui ar jo atstovui
kreditoriaus paskirtam asmeniui
asmeniui, kurï ïstatymai ar teismas sprendimas ïpareigoja priimti prievolÃÂs ïvykdymÃÂ
PrievolÃÂs ïvykdymas neveiksniam kreditoriui, laikomas tinkamu ïvykdymu, jeigu skolininkas ïrodo, kad tai atitiko kreditoriaus interesus ir buvo atliktas jo naudai
Jeigu ïvykdo prievolàneveiksnus skolininkas, tai nelaikoma netinkamu prievolÃÂs ïvykdymu, nes neveiksnumo aplinkybe galima remtis tik ginÃÂijant paÃÂiàprievolÃÂ, bet ne jos ïvykdymÃÂ
PrievolÃÂs vykdymo sustabdymo galimybÃÂ:
kai skolininkas turi pakankamàir protingàpagrindàabejoti, ar asmuo, kuriam turi bà «ti ïvykdyta prievolÃÂ, gali jos ïvykdymàpriimti;
kai kreditorius nevykdo savo prieshprieshinÃÂs pareigos arba yra aishku, jog nustatytu terminu jos neïvykdys, nebent kreditorius negali vykdyti prievolÃÂs dÃÂl skolininko kaltÃÂs ar nuo kreditoriaus nepriklausanÃÂià ³ aplinkybià ³, arba pateikia adekvatà ³ savo pareigos ïvykdymo u tikrinimàir tai nepagrïstai neu vilkins jos ïvykdymo
PrievolÃÂs ïvykdymas panaudojant svetimàturtà, nesuteikia teisÃÂs skolininkui ginÃÂyti tokio ïvykdymo, ishskyrus, kai pats pasià «lo ïvykdyti prievolàperduodant turtà, kuriuo disponuoti jis turi teisÃÂ, ir toks turto pakeitimas nepa eid ia kreditoriaus interesà ³
PrievolÃÂs vykdymo ishlaidos tenka skolininkui, jeigu kitaip nenumato ïstatymai ar sutartis
TreÃÂiojo asmens teisàïvykdyti prievolÃÂ:
Priklauso nuo skolininko valios;
Nepriklauso nuo skolininko valios